Neformalus švietimas

2024 03 28


Pravėrėm vario vartelius...

Pravėriau vario vartelius –

Ruduo nuauksino kaštonus.

Ir mėto, blaško jų lapus –

Gelsvai rudus, rusvai geltonus...

Taip gražiai apie rudenį rašė vienas mylimiausių vaikų poetų Martynas Vainilaitis. Susirinkę į NVŠ „Katino Juodžio“ klubą, popietę skyrėme rudeniui ir poezijai. Milėja, Dovydas ir Vakarė perskaitė poeto Martyno Vainilaičio eilėraščius: „Sidabro lietutis“, „Pravėriau vario vartelius“, „Klevo lapai“, „Vasaros palydos“ ir kt.  Kol šaltukas nesunaikino gražiausių rudens spalvų, skubėjome prisirinkti įvairiaspalvių medžių lapų. Ant lapų piešėme ornamentus ir kūrėme viena už kitą gražesnes rudenines lapų kompozicijas.

Virginija Varanavičienė
Ventos miesto filialo bibliotekininkė,
NVŠ teikėja

Nuotr.: V.Varanavičienės

Beige White and Green Simple Scrapbook Photo Frames Winter Photo Collage

****

akmenė

Akmenės miesto Onos Šimaitės bibliotekos NVŠ būrelis spalio mėn. vykdė veiklas tema ,,Rudenėli, labas“. Užsiėmimų metu skaitėme kūrinėlius vaikams rudens tema, gaminome įvairius darbelius iš rudeninių lapų, spalvoto popieriaus. Žaidėme judriuosius žaidimus.

***

 ,,Vaiduokliukų" šventė Vegeriuose 

        Vegerių kaimo bibliotekoje įvyko neformalaus vaikų švietimo programos ,,Literatūrinė, kūrybinė, edukacinė veikla bibliotekoje“ mokinių būrelio užsiėmimas, skirtas Helovino dienai. Renginį pavadinome ,,Vaiduokliukų" švente. Bibliotekininkas vaikams papasakojo iš kur atkeliavo ši šventė į Lietuvą. Kaip teigia rašytiniai šaltiniai, Vaiduoklių šventė arba Šiurpanaktis, vykstanti spalio 31 d., atsirado JAV. Šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po namus, sakydami ,,pokštas arba saldainis". Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus, taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos išdaigos.731-741 m.katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 d. Taigi žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis. Natūraliai ji pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Pavyzdžiui, keltai tikėjo, kad tą vakarą mirusiųjų sielos sugrįžta į savo namus, o druidai iš ąžuolo (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką laužą, jame degindavo paaukotus gyvūnus ir iš jų liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį. Tada kiekviena šeima nuo to laužo uždegdavo fakelą- žibintą, parsinešdavo namo ir užkurdavo savo šeimos židinį.

         Sužinoję apie Vaiduoklių šventės kilmę, tradicijas, papročius, vaikai kibo į darbą: iš moliūgų skaptavo žibintus, suteikdami jiems baisų, juokingą ar piktą ,,veidą". Baigę darbus savo kūrinius pastatėme lauke, prie bibliotekos laiptų, kad jais pasigrožėtų ir kiti kaimo žmonės ar šiaip pro šalį praeinantys. Po to visi žiūrėjome filmukus, valgėme obuolius bei skanavome moliūgų sėklų- tradicinio Vaiduoklių šventės maisto.

 Už padovanotus moliūgus dėkojame Vegerių kaimo bendruomenės pirmininkei Irenai Raudienei.

Dainius Sarapinas
Vegerių kaimo filialo vyr. bibliotekininkas,
NVŠ teikėjas

vegmol2

***

Švenčių belaukiant...

Spalio 27 d. popietė Ventos miesto bibliotekoje buvo spalvinga, triukšminga, darbinga ir pilna geros nuotaikos. NVŠ „Katino Juodžio“ klube atsirado vietos ne tik juodiems katinams, bet ir  vaiduokliams, vilkolakiui bei kerinčio grožio raganoms. Su vaikais diskutavome apie Vėlinių ir Helovino šventes, nes tai skirtingos šventės, turinčios skirtingą kilmę bei prasmę. Mūsų vaikai ir jaunimas jau pamėgo spalio 31 dieną švęsti siautulingą ir bauginančią Helovino šventę. Šiuo metu ši šventė populiariausia Amerikoje, nors jos šaknys glūdi Europoje. Ši šventė yra atėjusi iš senovės keltų, kurie tikėjo, jog spalio 31 dieną dvasios vaikščiojo tarp gyvųjų. Kad šios nepakenktų, reikėjo tapti nepažįstamam, užsimaskuoti, todėl žmonės persirengdavo dvasiomis, stengėsi atrodyti kuo panašesni į jas. Su lietuviškomis Vėlinėmis jos panašios tik tuo, kad tarp mūsų senolių buvo paplitęs paprotys susėdus už stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles ir gąsdinti kaimynus. Vėlinių naktį į namus užklydę nepažįstami žmonės būdavo gražiai sutinkami, nes tikėta, kad tai - vėlių pasiuntiniai. Taigi, pabūti persirengėliais smagu, tačiau labai svarbu nepamiršti savo lietuviškų tradicijų.

Prieš pat Vėlines, spalio 31 d. ruošiamės dalyvauti Ventos kultūros namų organizuojamoje šviesos ir muzikos šventėje „Šviečianti Venta“. Kasmet ši šventė sutampa su Vėlinių laikotarpiu. Miesto bendruomenės, įstaigos kviečiamos pagaminti žibintus, kurie uždegami Ventos kultūros namų aikštėje. Gaminome žibintus ir mes. Kas iš moliūgų, kas naudojo plastikinius butelius ir stiklainius. Žibintai pavyko išties gražūs. Kuo daugiau žibintų, tuo gražiau, o amžinybėn išėjusiems brangiems žmonėms jų šviesa siųs mūsų viltį, tikėjimą ir meilę.

Virginija Varanavičienė 
Ventos miesto filialo bibliotekininkė, NVŠ teikėja

                                                                                                 Nuotr.: V.Varanavičienės

ventVėl