Naujienos

Paroda „Kalba – tautos gyvybės pagrindas“  Eglesių kaimo filiale 

Įprasmindami  mūsų valstybei labai svarbias datas, kartu akcentuojame, kokį svarbų vaidmenį mūsų valstybės likimui turi lietuvių kalba. Pirmiausia, lietuvių kalba yra labai sena. Tai seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, išlaikiusi daugiausia fonetinių ir morfologinių prokalbės, iš kurios išsirutuliojo dauguma Europos kalbų. Visi žino, kad lietuvių kalba ganėtinai žodinga. Žodis – didelis dalykas, žodžiu galima sujungti žmones, žodžiu galima juos išskirti, žodžiu galima rodyti meilę, žodžiu galima reikšti priešiškumą. Kalboje žodžių – šimtai tūkstančių. Daug gražių žodžių skiriam  tarmių vaizdingumui. Lietuvių kalba nepaprasta ir tuo, kad išliko. Visi gyvenam kalbos namuose, šiuos namus iš žodžių mums pastatė kartų kartos per daugelį šimtmečių, tad būkime verti savo kalbos palikdami  ją ateičiai. Tai atspindi  parengtoje spaudinių parodoje ,,Kalba – tautos gyvybės pagrindas“. 

Egl 1

Eglesių kaimo filialo
vyr. bibliotekininkė Virginija Jankauskienė

***

 Paroda „Lietuvos vardą aš dainuoju...“  Kivylių kaimo filiale

Pats gyvenimas apie save nesako tiesos. Apie jį, tiesą, sako žmogaus mąstymas, menas, poezija. Justinas Marcinkevičius, knygoje „Dienoraštis be datų“  apie poeziją rašo: „..poezija man visada buvo gimtasis kraštas, jo praeitis ir dabartis, žmonės, jų darbai ir rūpesčiai...Kur nėr gyvenimo, ten nėra ir poezijos...“. Toliau mąsto: „..Visą mūsų raštiją  nuo pirmosios knygos ligi šių dienų – regime apšviestą vienos tradicijos šviesos – Tėvynės ir žmogaus kūrimas...statyti, kurti ginti žmogų ir jo tėvynę. Pabaigos ir poilsio čia nėra.“ Ir šią šviesą randame lietuvių poetų eilėraščiuose. Skaitome ir prisimename Justino Marcinkevičiaus dramos ‚Mindaugas“  karaliaus  Mindaugo žodžius:

 „O gal tėvynę reikia visą laiką
Lipdyt ir kurt, kurti ir lipdyti?
Nes jei sustoji tik – jinai ir miršta.
Taip, kurti visą laiką. Visą laiką?
Lipdyti ir kurti...“

Kivylių kaimo filialo
vyr. bibliotekininkė Roma Kristinaitienė

kiv par