Naujienos

2022 01 17

 

dem

NUO 2022 M. SAUSIO 17 D. RENGINIUOSE UŽDAROSE ERDVĖSE PRIVALOMA DĖVĖTI RESPIRATORIUS

  • Visi vyresni nei 6 metų amžiaus žiūrovai ir dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas privalo viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius, priglundančius prie veido ir visiškai dengiančius nosį ir burną. 

  • Respiratorių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems žmonėms, kurie dėl savo sveikatos būklės respiratorių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Tokiu atveju rekomenduojama dėvėti veido skydelį.

  • Dėvėti respiratorius ar arba medicinines kaukes, kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną vyresniems nei 6 metų žiūrovams ar dalyviams rekomenduojama ir tokiu atveju, jei renginys vyksta atvirose erdvėse, tačiau nėra išlaikomas saugus, ne mažesnis kaip 2 metrų, atstumas, nuo kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus).

                                                                                                                      Viešosios bibliotekos informacija

***

Nusileido į žemę miglos audeklas,
pasidabravo pakalnės medelius.
Tos gamtos išdaigos neregėjo tie –
ant Ventos ledo trypinėjantys...
Kibkit, žuvelės – didelės ir mažos...

                                        D.Adomauskienė

                     Žiemos grožis – šalia mūsų

Ventos miesto biblioteką papuošė, jau ne pirmoji, tačiau ir neeilinė – jubiliejinė mūsų skaitytojos ir bičiulės Danutės Adomauskienės fotografijų paroda „Žiemos grožis – šalia mūsų“. Nuostabiose nuotraukose vyrauja Ventos miesto peizažai, demonstruojantys savo žiemišką grožį. Tai - apsnigę medžiai ir krūmai, pievos ir laukai padengti baltu žiemos rūbu, ledu užsitraukusios Ventos upės vingiai, ir sustingusios, baltu šerkšnu padabintos gėlės. Ventoje gyvenanti Danutė Adomauskienė, neabejinga gamtai ir jos grožiui, todėl stengiasi visada su savimi turėti fotoaparatą, kad galėtų užfiksuoti pamatytą grožį ir jį įamžinti. Žiema – ypatingas metas, dvelkiantis ramybe, tyla, paslaptimi, dovanojantis savo įspūdingą grožį. Šiemet, žiema ypatinga ir pačiai parodos autorei Danutei. Sausio mėnesį ji atšventė 75 – erių metų sukaktuves, todėl iš visos širdies linkime: ramybės širdyje, stiprios sveikatos ir ilgų ilgų gyvenimo metų. Paroda jau džiugina ir dar džiugins bibliotekos lankytojus visą sausio mėnesį.

                                                                                                                        Virginija Varanavičienė
Ventos miesto filialo bibliotekininkė

                                                                                                                     (nuotr. V.Varanavičienės)

   IMG154310

                         ***                      

  Atmintis gyva, nes liudija

Sausio 13 –ąją, Ventos miesto biblioteka jungėsi prie visuotinės pilietinės iniciatyvos -  „Atmintis gyva, nes liudija“, skirtą Laisvės gynėjų dienai paminėti. Bibliotekoje paruošta spaudinių, eilėraščių ir fotografijų paroda. Uždegtos žvakelės žuvusiems prie bokšto atminti ir pagerbti. Ventos gimnazijos antrokė Lėja Varanavičiūtė perskaitė Jono Mališausko eilėraštį "Sausio 13 - osios naktis". Aštuntą valandą ryto, kartu su visa Lietuva, Ventos miesto bibliotekos languose įsižiebė vienybės, atminimo ir pergalės žvakės, paminėti prieš trisdešimt vienerius metus pasiektą pilietinę pergalę prieš agresorių.

                                                                                                                        Virginija Varanavičienė
Ventos miesto filialo bibliotekininkė

                                                                                                                     (nuotr. V.Varanavičienės)

4

36

145

***

Pilietinė akcija sausio 13-sios įvykiams atminti Vegerių kaimo bibliotekoje

    Vegerių kaimo biblioteka kiekvienais metais sausio 13- ąją mini „Laisvės gynėjų dieną“. Šią dieną Vegerių kaimo gyventojai pagerbia laisvės gynėjus, kurie paaukojo savo gyvybę dėl savo ir mūsų visų Lietuvos, dėl mūsų laisvės (nuo sovietų agresoriaus žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, šimtai jų buvo sužeisti). Kartu su bibliotekos skaitytojais uždegamos atminimo žvakutės, pagerbiami žuvusieji laisvės gynėjai tylos minute, malda. Žvakės bibliotekos languose – lyg mažos liepsnelės nuo laužų, degusių Vilniaus gatvėse 1991 sausį. Žvakių šviesa simbolizuoja visų mūsų pažadą ir toliau nepailstamai ginti šalies laisvę.

Vegerių kaimo filialo vyr. bibliotekininkas
Dainius Sarapinas

271392862 464166588614480 5298565026142624882 n

271542636 461129655566740 218085678236738355 n

***

Britų menotyrininkas Ken Robinson rašė: „Kūrybiškumas, originalių bei vertingų idėjų turėjimas, dažniausiai ateina matant pasaulį iš labai skirtingų pusių“.

DSC 2685   

Lilija SMALAKIENĖ žurnalistė, buvusi „Vienybės“ laikraščio redaktorė, baigusi žurnalistikos studijos Vilniaus universitete. Laikraščio „Vienybė“ redakcijoje pradėjo dirbti nuo 1978 metų. „Vienybės“ laikraščio skaitytojai, bibliotekos skaitytojai su ypatingu malonumu skaitėme ir manau dar skaitysime Lilijos apmąstymų kultūros, filosofijos, knygų, gamtos, istorijos ir kitomis temomis. Gerbiama Lilija dalyvavo Viešosios bibliotekos direktorės, projekto sudarytojos ir vykdytojos Zitos Sinkevičienės ir Akmenės kraštotyros klubo projekte „Kūrybinio rašymo „Vasaros akademija“ netradicinėse erdvėse Akmenės rajone su rašytojų sąjungos rašytojais“, Viešosios bibliotekos literatūriniuose renginiuose, skaitė poetų, rašytojų Juozo Erlicko, Povilo Ventos Kuprio ir kitų poetų, rašytojų kūrybą. Gerbiama Lilija Smalakienė dalyvauja Akmenės rajono moterų klubo „Akmenietė“ ir Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universiteto veiklose.

Mintimis apie knygą pakviečiau pasidalinti gerbiamą žurnalistę, buvusią „Vienybės“ laikraščio redaktorę Liliją Smalakienę.

„Būtinoji būties dalis. Skaidrinančioji

„Nenorėjau rinkti skambių frazių, ar kartoti banalių išsireiškimų, kad pasakyčiau, kas man yra knyga. Tačiau pasižvalgiusi savo buvime, pamačiau daug knygų. Ir tas, kurias skaičiau, ir tas, kurios atverstos kokiam nors mano darbui, ir tas kurios dar laukia eilėje mano akių... Radau ir tą, kurios pavadinimą buvau pamiršusi, ir tą, kurios ieškojau, galvodama, gal nebėra... Yra knygos su autoriaus autografu arba su draugės palinkėjimu... Yra knygos, susijusios su kokias nors įvykiais ar kelionėmis. Yra knygos į mano būtį atėjusios dėl ypatingų žmonių. O šiaip su knyga smagiau ir  skaidriau būti. Ir paprasčiau.

Pirmosios

Tas pagalvojimas apie knygas nuvedė ne tik į vaikystės namus, bet ir mano vaikystės knygų namus. Mūsų namuose visada buvo knygų. Ir dabar prisimenu tas knygų spintos lentynas, kuriose buvo sudėtos storos, bet plonais pageltusiais viršeliais senos knygos. Prisimenu tą Salomėjos Nėries sunkų dvitomį bei didelį, bet su paveikslėliais, leidinį apie bitininkystę. Tik vėliau vartydama tų lentynų knygas atkreipiau dėmesį į tolimus išleidimo metus. Mama mėgo literatūrą, brangino knygas. Todėl man smalsu būdavo ir jos gimnazistiškų eilių albumėliai su piešiniais bei draugių prierašais. Juos rasdavau knaisiodamasi knygų spintos užkamboriuose. Kažkada mama prasitarė, kad būtų studijavusi literatūrą, bet universitetas buvo nepasiekiamas, tad pasirinko medicinos mokyklą.

Vieną pirmųjų gautą dovanų knygą, nedidelę, bet su gražiais piešiniais,  taip pat prisimenu. Ypač paskutinį puslapį: „Kas mane panešios? – Žemė motulė...“ Pirmąją savarankiškai perskaitytą knygą parsinešiau iš mokyklos bibliotekos.  Tai buvo graudi lėlės istorija. Pakeliui iš mokyklos mums buvo Ventos biblioteka. Ji buvo tada nauja, vaikui atrodė daug lentynų, o bibliotekininkė V.Juškienė lyg kokia knygų fėja. Mes ten kažką ir veikdavome, nes sugaišdavome nemažai laiko. Prisimenu  buvome gavę darbo: trintukais trynėme išteptas knygas, suplyšusias klijuoti patikėjo vyresniems. Gal nuo to laiko Ventos bibliotekai jaučiu ypatingus jausmus. Kas joje bedirbtų, man jie visada ypatingi žmonės.

Daug knygų į namus parsinešdavau, kaip dovanas iš konkursų ar už mokslą. Paauglystės sunkumus taip pat „skandindavau“ skaitydama, nes atrasdavau, kad man dar pakankamai gerai sekasi, palyginti su kai kuriais knygų herojais... Tada žaisdama „rašiau“ savo pirmąją knygą: tai buvo gatvės žibinto istorijos. Mat pro langą, kur stovėjo rašomasis stalas, švietė gatvės žibintas. Nebežinau, kur pasimetė tos istorijos iš mokyklinio sąsiuvinio. Dar buvo ir fantastikos: buvau sugalvojusi save su skraidančiu aparatu vietoj mokyklinės kuprinės. Dabar suprantu, kad taip matyt sprendžiau savo vaikiškas problemas... Buvo ir eilėraščiai, ir miniatiūros. Dabar juokinga: išspausdino net „Pionieriuje“ ir „Moksleivyje“. Buvo tokie leidiniai Lietuvoje. Vėliau ir „Vienybėje“. Dabar tik bloknote...

Skaitymas - smagi ir vienijanti veikla

Pasikapsčiusi prisiminimuose, dabar suprantu ir savo anūkes. Vyresnioji, kai tik išmoko skaityti, man skaitydavo telefonu. Kadaise esame gavusios barti iš tėčio, kad išeikvojome pokalbių limitus. O kol neskaitė pačios, skaitydavo mama. Kai viešėdavo pas mane, vakarais turėdavau skaityti. Nepavykdavo  atkalbėti, kad nematau, atnešdavo akinius. Dabar jau skaito pasikeisdamos man vakarais. Džiaugiuosi ta jų šeimos tradicija.

Todėl dažnai net kalbėdami telefonu paklausiam vieni kitų: „Ką dabar skaitai?“ Tai ne tik prailgina, bet ir praturtina pokalbį. Daug ir iš jų sužinau apie kitokias knygas. Dukra skaito ir kitomis  kalbomis.

Kad skaitymas vienijanti veikla paliudytų ir mano kolegos iš redakcijos. Ilgus metus ir mums knygas iš bibliotekos parnešdavo Roma. Juokaudavome, kad ji mūsų knygnešė.

Turiu keletą priežasčių skaitymui. Viena jų labai pragmatiška – taip trumpinu kelionės laiką. Kad galėčiau skaityti, renkuosi kelionę traukiniu. Kartais pasiimu pradėtą knygą, kartais iš senų lentynos. Galvoju, kad tos nebus gaila palikti perskaičius pakelėje. ( Juk kažkaip reikia sutvarkyti tas lenktynas). Tačiau būna, kad parsivežu atgal. Taip atsitiko su prancūzų rašytojo CH. Robin knyga „Džiugė“. Iš naujo atradau tą Džiugės, nuskendusios prieš du tūkstančiu tris šimtus keturiasdešimt dvi dienas ežere, šypsenos paslaptį, tad knygą pasilikau.

Pakankamai pragmatiška priežastis skaityti yra malonumas, poilsis, geras laikas. Tai padeda negalvoti apie nerimą keliančius dalykus. Sako skaitymas net stresą padeda įveikti, nes smegenys iš karto perkelia mus į kitą pasaulį. Radau ir žinią, kad skaitydami vos šešias minutes per dieną streso lygį galime sumažinti daugiau nei per pusę.  Ar tai būtų Jo Nesbo detektyvas, ar šeimos peripetijas nagrinėjantis Jodi Picoult romanas. Taigi, naudinga.

Naudinga, nes net nenukeliaudamas į kitą šalį, gali ten pabūti. Nereikia net istorijos ar geografijos vadovėlių. Ilgokai negalėjau atsitokėti perskaičiusi Pietų Korėjos rašytojos Šin Kjongsuk romaną „Prašau, pasirūpink mama“. Ir dėl jautrios motinystės temos, ir dėl pažinties su tos šalies papročiais. Istoriją pasikartojau su  Kristina Sabaliauskaite.

Jei kartais pasijuntu vieniša, su knyga galiu papulti net į didžiausią žmonių būrį.

Būna, kai nusiviliu, nes anonsas suklaidina. Juk ne visos knygos man. Bet kartais liūdžiu dėl beprasmiškų, vienkartinių leidinių, gailėdama medžių.

Patinka pasivaikščioti knygynuose, bet turiu save tramdyti. Smagiausia, kai renku dovanoms. Tada nereikia priminti sau nesutvarkytų knygų lentynų namuose. Dabar laukiu moksleivių atostogų: anūkė su drauge pažadėjo peržiūrėti mano knygų lentynas.

Yra knygų, kurias pasidėsiu pakartotiniam skaitymui, tačiau poezijos knygas po keletą kartų atsiverčiu dažniausiai. Atsiverčiu, ištraukusi iš tolimojo lentynos kampo, arba ieškodama pastiprinimo. Patinka šiuolaikiniai poetai, skaitau Aido Marčėno, Gintaro Grajausko, Donaldo Kajoko. Ir ne tik. Visada laukiu Julijos Almanis pasidalinimo eilėraščiu. Kažkada buvau išmokusi ne vieną Algirdo Verbos, Henriko Radausko eilėraštį... Nenorėčiau sudarinėti čia sąrašų, nusitęstų.

Nuolat atrandu stiprinančių ir skaidrinančių eilučių. Dėl to ir skaitau. Dėl to man yra būtinos knygos.

Labai gerbiu ir vertinu žmones saugančius ir dalinančius knygas, žmones dirbančius bibliotekoje myliu ir laikau svarbiais mano ir knygos susitikimo kelyje.

Su geriausiais linkėjimais šventinės nuotaikos ir sėkmingo būsimo laiko.“

Dėkoju gerbiamai Lilijai už prasmingas mintis apie knygą, skaitymą, bendrystę.

Zita SINKEVIČIENĖ

Viešosios bibliotekos direktorė,

Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Garbės narė

***

KONKURSAS

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS PAPILĖS MIESTELIO KAZIO NARČIAUS BIBLIOTEKOS BIBLIOTEKININKO PAREIGOMS UŽIMTI

Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka (teisinė forma – biudžetinė įstaiga, buveinė – V. Kudirkos g. 9, Naujoji Akmenė, LT-85165, kodas 190456595).

Darbo krūvis – 0,75 etatas.

Darbo sutartis – neterminuota.

Darbo užmokestis: pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (pareiginės algos baziniu  dydžiu) 5,1.

Darbo vieta -  Papilės miestelio Kazio Narščiaus biblioteka,   Nepriklausomybės g. 32, Papilė, Akmenės r.

Pretendentų atrankos būdas - pokalbis.

Pretendentų kvalifikaciniai reikalavimai :

  • turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį socialinių, humanitarinių  mokslų studijų srities išsilavinimą su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštąjį koleginį išsilavinimą su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu.
  • būti susipažinusiam  ir savo veikloje  vadovautis  Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu, Lietuvos   Respublikos   įstatymais,  Lietuvos Respublikos kultūros politikos nuostatomis,  Lietuvos Respublikos   bibliotekų   įstatymu,  Akmenės rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorės nurodymais;
  • turėti   kompiuterinio   raštingumo   įgūdžių   ir   žinių,   šiuolaikinių   informacinių technologijų panaudojimo galimybes;
  • sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu valstybine kalba, būti pareigingu, darbščiu, gebėti bendrauti su žmonėmis;
  • teikti paraiškas Lietuvos Kultūros tarybai ir kitų institucijų organizuojamiems projektų konkursams;

Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:

  • Prašymą leisti dalyvauti konkurse.
  • Asmens tapatybę, pilietybę ir amžių patvirtinantį dokumentą ir  jo kopiją.
  • Išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją.
  • Gyvenimo aprašymą (CV).
  • Savo privalumų sąrašą, nurodydamas dalykines savybes, įgūdžius, patirtį, kvalifikacijos kėlimą ir pan.
  • Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir jo kopiją, kitus darbo patirtį (stažą) patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas.
  • Užpildytą pretendento anketą.

Dokumentai priimami nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. sausio19 d. (įskaitytinai) darbo dienomis nuo 8.00  iki 17.00  val.   adresu:   Akmenės   rajono   savivaldybės   viešoji biblioteka, 

V. Kudirkos g. 9, Naujoji Akmenė arba elektroniniu paštu: Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. , Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript. . Telefonas pasiteiravimui:  8 (425) 47 011, 8 (425) 59 602.

Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

***

sablauks.2

sablausk1

Sablauskių kaimo filialo  langai papuošti Neužmirštuolėmis, parengta spaudinių paroda „Lietuva laisvės keliu“, skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti         

***

Vytautas Račickas – mylimiausias vaikų rašytojas

Agluonų kaimo  filiale parengta spaudinių paroda vaikams ,,V. Račickas - mylimiausias vaikų rašytojas", skirta rašytojo 70-osioms gimimo metinėms paminėti. Jo knygos kasmet patenka į skaitomiausių knygų penketuką. V. Račicko knygos dažniausiai linksmos. Linksmos net ir tada, kai pasakoja ne itin linksmą, kartais net liūdną istoriją. „Zuikos padūkėlio“, „Šlepetės“, „Berniukai šoka breiką“ ir kitų knygų autorius prisipažįsta, kad jam labai patinka rašyti apie gerokai pašėlusius vaikus, kuriuos jis vadina teigiamais išdykėliais. O šalia tų padūkėlių, tų jokūbėlių, mikių ir lukošiukų visuomet būna jų mokytojos, kurios kartais ima ir patenka į keblią ar net komišką situaciją. O dešimtmečiui skaitytojui to tik ir reikia. Šis rašytojas nuolat susitikinėja su savo skaitytojais mokyklose, bibliotekose. Pasakoja apie rašytojo darbą, skaito savo kūrybą. Ne vienas vaikas kelią į nuostabų knygų pasaulį atrado perskaitęs bent vieną šio rašytojo knygą. Jeigu klaustumėte, kas V. Račicką įkvepia rašyti, atsakytų: „Vaikų gyvenimas. Ir žinojimas, kad esu labai skaitomas, kad vaikai laukia naujų mano knygų“.

Renata Papirtienė
Agluonų kaimo filialo
vyr. bibliotekininkė

AGL1

***

zita Dalė